Sinovija

Sinovija – tai membrana, kuri iškloja sąnario ertmę, tačiau nedengia sąnarinės kremzlės. Sveikame sąnaryje yra tik nedidelis kiekis sinovinio skysčio (žr. toliau), kuris sutepa sąnarinius paviršius, kremzlei tiekia maisto medžiagas ir deguonį. Sinoviją sudaro intima arba išklojantis sluoksnis ir subintimos sluoksnis (sluoksnis, esantis po intima). Intimos (išklojančiame) sluoksnyje yra dviejų rūšių ląstelės (sinovijocitai) (žr. toliau), kurios sudaro tvirtą ekstraląstelinį matriksą susijungdamos ataugomis. Subintimos (po intima esantį) sluoksnį sudaro jungiamasis audinys, kuris gali būti areolinis, fibrino pluoštai arba riebalai. Sinovija gali sudaryti klostes ir išsikišimus, kurie dar vadinami gaureliais.    Net ir to paties žmogaus subintimos storis gali svyruoti nuo 100 μm iki 5 mm. Priešingai yra su intima (išklojančiu sluoksniu), kuri paprastai sudaryta iš vieno ar dviejų ląstelių sluoksnių (25–35 μm storio). Nors informacijos apie sinoviją dar turima nedaug, tačiau jau žinoma, kad sinovijos struktūra žmogui senstant iš esmės nesikeičia.

Intimos (išklojančio sluoksnio) sinovijocitai klasifikuojami pagal ultrastruktūrinius požymius: sinovijocitai, panašūs į makrofagus (A tipo ląstelės) arba panašūs į fibroblastus (B tipo ląstelės). Sveikoje sinovijoje A tipo ląstelių būna iki trečdalio visų intimos sinovijocitų. Šie makrofagai į sinoviją patenka iš kaulų čiulpų ir gamina citokinus IL–1, TNFα, taip pat ir kitas makrofagams būdingus medžiagas. B tipo ląstelės funkciškai yra specializuotos, palyginti su kitose organizmo vietose esančiais fibroblastais. Pavyzdžiui, šiose ląstelėse yra dideli kiekiai fermentų, kurių reikia hialurono rūgšties sintezei, taip pat jos stipriai ekspresuoja CD44 (hialurono rūgšties receptorius). Apibendrinant šie sinoviniai fibroblastai dalyvauja hialurono rūgšties, ekstraląstelinio matrikso baltymų ir adhezijos molekulių sintezėje, taip pat citokinų (įskaitant IL–6 ir IL–8), arachidono rūgšties derivatų, augimo veiksnių ir MMP gamyboje. Mechaniniai veiksniai ir paviršiui tenkantis spaudimas gali būti reikšmingos determinantės fibroblastų fenotipui jungiamojo audinio paviršiuose.

Sinovijos intimos ekstraląstelinį matriksą sudaro: HR, chondroitino sulfatas, heparino sulfatas, keratano sulfatas, kolagenas (III–IV tipų), fibronektinas ir lamininas. Sinovijocitų ir ekstraląstelinio matrikso sąveika yra labai svarbi palaikant intimos (išklojančio sluoksnio) vientisumą. Sinovijoje taip pat randamas nedidelis kiekis antigeną pristatančių dendritinių bei putliųjų ląstelių. Sveika sinovija yra gerai aprūpinama krauju: maisto medžiagų gauna ne tik intima, bet ir kremzlė bei nervai, kurie dažnai nusidriekia iki intimos (išklojančio) sluoksnio.   

Sinovinis skystis užpildo sinovinę ertmę. Molekulės ir ląstelės patenka į sinovinį skystį ir iš jo išeina per sinovijos intimą dėl po ja vykstančios mikrocirkuliacijos. Intimos matriksas atlieka filtro vaidmenį leisdamas vykti vandens ir kitų mažų molekulių difuzijai, tačiau stabdydamas didelių molekulių (pvz., albumino ir hialurono rūgšties) judėjimą.    Sinovijos skysčio didžiąją dalį sudaro plazmos ultrafiltratas (išskyrus HR koncentraciją). Pagrindiniai neląsteliniai sinovinio skysčio komponentai yra: HR ir santykinai mažos molekulinės masės baltymai, tokie kaip albuminas ar B globulinas. Skystyje taip pat gali būti nedidelis leukocitų kiekis.

Sinovinis skystis yra labai klampus, jo tūris skirtinguose sąnariuose (to paties individo) ir tuose pačiuose sąnariuose (skirtingų individų) yra skirtingas, todėl skysčio normos ribos nėra apibrėžtos. Sinovijos intimos ląstelės reguliuoja sinovinio skysčio tūrį, iš esmės kontroliuodamos hialurono rūgšties gamybą. Manoma, kad iki 3 ml sinovinio skysčio galima aspiruoti iš sveiko žmogaus kelio sąnario, tačiau šis tūris gali padidėti sportuojant.